Nepadengti specialiomis medžiagomis namai iš silikatinių, molio ar klinkerio plytų tampa tikrais šalčio siurbikais. Ypač pajūrio zonoje, kur stiprūs vėjai su lietumi šaltį įpučia pro plytų „poras“ bei tarpus. Kad sienos jau „paimtos“ drėgmės, išduoda papilkėjusios, nuolat šlapios, neretai iš vyraujančių vėjų pusės pelėsiais, dumbliais apaugusios sienos. Savaime suprantama, kad toks namas bus šaltas, o energijos sąnaudos jam šildyti bus gerokai didesnės.

Šią problemą galima išspręsti gana lengvai ir nebrangiai, panaudojus „Tremco“ impregnantą „Siloksan“. Ši medžiaga ant sienų purškiama paprastu sodo purkštuvu be jokio specialaus paviršiaus paruošimo. Impregnantas gerai įsigeria į plytų „poras“, paviršius tampa nepralaidus drėgmei, vanduo paprasčiausiai nuteka, o siena netrukus tampa visiškai sausa.

Norint impregnuoti namo sienas, nebūtina kviestis specialistą. „Siloksan“ užpurkšti gali ir pats namo šeimininkas. Pastatą, priklausomai nuo jo kvadratūros, galima impregnuoti per dieną. Kad efektas būtų maksimalus, paviršių reikia nupurkšti dviem sluoksniais.

„Siloksan“ – bespalvis silikoninis impregnanatas. Jeigu sienoms norima suteikti spalvą, geriau naudoti apsaugines betono dangas „Tretoshield Soffiguard“. Jos ne tik „nuspalvina“ namą pageidaujama spalva, bet ir idealiai apsaugo konstrukciją nuo vandens, leidžia sienai „kvėpuoti“. Dėl to ženkliai pagerėja namo šiluminė varža.

„Siloksan“ ir „Tretoshield Soffiguard“ tinka tiek individualiems, tiek daugiabučiams namams dažyti bei impregnuoti. Tai - pakankamai pigios medžiagos:1 m2 dengiant dviem sluoksniais kainuoja nuo 5 iki 10 Lt su PVM.

Drėkstančios sienos – daugelio blokinių namų bėda. Betoniniai blokai neatsparūs permainingam pajūrio klimatui ir temperatūrų svyravimams, todėl ima trūkinėti. Pro vos matomus mažus įtrūkimus skverbiasi drėgmė ir šaltis, kurie ilgainiui dar labiau plečiasi. Nesiimant jokių priemonių, pastatas ne tik tampa drėgnas, šaltas, bet gali ir sugriūti „Greitoji pagalba“ tokiam namui – temperatūrų svyravimams atsparūs hermetikai, kuriais izoliuojamos blokų sandūros ir atsiradę plyšiai. Lietuvoje kokybiškomis, įvairių rūšių hermetinimo medžiagomis prekiauja daugelis firmų. Tarp jų – ir UAB „Etna“, siūlanti amerikietiškus „Tremco“ hermetikus ir mokanti dirbti su šiomis medžiagomis. „Tremco“ hermetikai geri tuo, kad atlaiko labai didelius temperatūrų svyravimus, puikiai sujungia dvi skirtingas medžiagas ir yra ilgaamžiai.

Vanduo gali skverbtis dėl dviejų priežasčių. Galbūt per ilgą eksploatavimo laiką atsilaisvino lango lankstai ir juos reikėtų pareguliuoti. Taip pat gali būti susidėvėjusios ar sutrūkusios lange esančios tarpinės – tuomet jas reiktų pakeisti.

Norint pašalinti šiuos defektus, reiktų kviesti tą pačią firmą, kuri sudėjo langus. Rimta bendrovė, turinti gaminių kokybę garantuojantį sertifikatą, pagal sutartį savo klientams turėtų suteikti 5 metų nemokamą garantinį aptarnavimą. Be to, sutartyje ji turėtų pateikti ir rekomendacijas, kaip teisingai rūpintis langais, kad jie kuo ilgiau tarnautų. Tačiau gana dažnai savo reputacija nesirūpinančios firmos langus sudeda „pigiai“: taupoma pasirenkant apdailos medžiagas, nekokybiškai atliekami montavimo darbai. Neretai žmonės nepaiso, kad langų firma neturi kokybės sertifikato ir nereikalauja sutarties – tai didelė klaida. Tuomet klientui belieka kreiptis į kitą bendrovę, kuri pašalins lango defektus, tačiau už tai reikės mokėti.

Būsto ore visuomet yra vandens garų. Jie susidaro gaminant maistą, prausiantis. Žmogus taip pat išskiria nemažai vandens. Dėl šios problemos langų keisti nereikia, ją galima pašalinti tinkamai vėdinant patalpas. Vėdinimas gali būti natūralus arba mechaninis. Papildomas patalpos vėdinimas - tai langai su orlaidėmis. Langų rasojimas gali būti ir blogai sumontuoto lango pasekmė. Taip pat jis gali atsirasti ir pakeitus senus langus naujais dėl didesnio jų sandarumo. Tai rodo, kad lango stiklas geriau izoliuoja šilumą nei lango rėmas ar varčia. Langai labiau rasoja, kai yra aliumininiai rėmeliai, kurie savo zonoje blogiau izoliuoja šilumą sklindančią iš patalpų vidaus. Kad išvengti šios problemos, geriau dėti langus su plastikiniais rėmeliais.

Langus gaminančios bendrovės siūlo savaiminio vėdinimo sistemas, kurios padeda išspręsti plastiko langų rasojimo bėdą. Savaiminis vėdinimas negadina lango dizaino ir nesumažina šviesos patekimo ploto; patalpa vėdinama 24 val. per parą net esant uždarytiems langams; langas nepraranda sandarumo – išlieka puiki garso ir šilumos izoliacija.

Šiuo metu galima įsigyti langų profilių su 3, 4, 5 ar 8 oro kameromis. Kuo daugiau kamerų, tuo langas mažiau pralaidus šilumai. Tačiau labiausiai profilio kamerų skaičius turi įtakos lango tvirtumui ir jo geometrinės formos nekintamumui. Manoma, kad kokybiško 5 kamerų profilio pasirinkimas yra optimaliausias, įvertinant kainos ir naudos santykį.

Siekiant sutaupyti kuo daugiau šilumos, ypač reikšmingas stiklo paketo kamerų skaičius. Dabar naudojami 2 (vienkameriai) ir 3 (dvikameriai) stiklų paketai. Ilgainiui stiklo paketas, veikiamas temperatūrų svyravimų ir drėgmės, sensta, todėl prasčiau atspindi šilumą. Tačiau dviejų kamerų stiklo paketas, net jeigu iš jo išgaruotų inertinių dujų užpildas ir oksiduotųsi šilumą atspindinti jo paviršiaus danga, šilumą laiko pusantro karto geriau nei vienos kameros. Taigi trijų stiklų (dviejų kamerų) stiklo paketas bute sutaupys tikrai daugiau šilumos.

„Saugių“ stiklų funkcija – apsaugoti žmones nuo galimo sužeidimo. Tokie stiklo paketai gaminami naudojant laminuotą stiklą. Tai keli stiklai, sujungti plėvele, naudojant aukštesnę temperatūrą ir spaudimą. Laminuotas stiklas ir sudaužytas nesubyra į šukes, o lieka vientisas. Vadinamieji „saugūs langai“, kaip ir grotos, visiškai neapsaugos nuo vagių, tačiau dėl savo ypatingų savybių gali iki minimumo sumažinti įsibrovimo riziką. Yra ir specialios paskirties apsauginių stiklų, kurių pagrindinė funkcija - apsaugoti žmogaus turtą ar patį žmogų nuo išorinės grėsmės. Todėl egzistuoja smūgiams ar sprogimams atsparūs, neperšaunami, apsaugantys nuo elektromagnetinio spinduliavimo, slopinantys radiolokacinius spindulius stiklai. Tačiau jie brangūs ir į gyventojų butų langus montuojami itin retai. Norint sustiprinti saugumą, geriausiai įsigyti langus su laminuoto stiklo paketais, kurių rėme būtų sumontuotos ir varčių apsaugos.

Nauji plastikiniai langai savaime užtikrina šiek tiek geresnę apsaugą nuo triukšmo iš išorės. Tačiau ištobulintos šiuolaikinės stiklo paketų gamybos technologijos leidžia rinktis ir specialius, ypatingomis akustinėmis savybėmis pasižyminčius stiklo paketus, kurie puikiai blokuoja įvairaus dažnio garsus.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys stiklo paketo garso izoliaciją: stiklo paketo hermetiškumas, profilių konstrukcijos, stiklų masė (kuo didesnė, tuo garso laidumas mažesnis); stiklų plotis (panaudojami skirtingų storių stiklai); specialūs stiklai (garsą izoliuojančia plėvele laminuoti stiklai); specialių dujų stiklo pakete panaudojimas; atstumas tarp stiklų (pageidautina kuo didesnis).

Ten, kur reikalinga itin gera garso izoliacija, reikėtų rinktis stiklo paketus su storesniais stiklais (6, 8 ar 10 mm), o bent vienas jų turėtų būti padengtas garsą izoliuojančia plėvele. Atstumas tarp stiklų turėtų būti 16-20 mm., o stiklo paketas turėtų būti užpildytas specialiomis dujomis (sieros heksafluoridu).

Betonas – pigi, tačiau mechaniniam poveikiui, temperatūrų svyravimams, drėgmei ne itin atspari medžiaga. Norėdami sustabdyti balkono grindų irimą, žmonės jas dažo aliejiniais dažais, padengia linoleumu, tačiau tai – tik laikinas problemos sprendimas. Gana paprasta ir visiems prieinama išeitis – balkoną išdažyti epoksidine grindų danga. Darbas su ja - greitas ir pigus, o kokybe ir estetiška išvaizda šios medžiagos nenusileidžia brangioms keraminėms ar akmens masės plytelėms. Balkonuose, kur nuolat kaupiasi drėgmė, vandens nepraleidžianti epoksidinė danga atliks ir hidroizoliacinę funkciją. Darbui su epoksidinėmis dangomis nebūtini aukštos kvalifikacijos meistrai. Aptrupėjusius paviršius išlyginus remontiniu skiediniu arba savaime išsilyginančiais mišiniais , epoksidinę „Tremco“ grindų dangą NM 50 išdažyti paprastu voleliu arba išlyginti mentele gali paprastas dažytojas, o gavus kvalifikuotą specialistų konsultaciją, - netgi pats balkono. Epoksidinė danga 20 laipsnių C temperatūroje plėvele apsitraukia per 45 minutes, o visiškai išdžiūna per 24 valandas. NM 50 danga klojama iki 0,5 mm storio. Šio tipo dangą galima puikiausiai naudoti ir laiptinių grindų remontui.

Epoksidinės dangos puikiai atlaiko mindžiojimą, galima pasirinkti kelis jų atspalvius ar specialiomis spalvotomis drožlėmis imituoti margą paviršių, kuris primins tarketą. Į masę įmaišius kvarcinio smėlio, danga įgaus šiukštesnę faktūrą ir nebus slidi.

Vėjuotoje ir lietingoje pajūrio zonoje reikalavimai langų, durų sandarumui kur kas griežtesni. Ypač aukštuose pastatuose, orientuotuose į pietus ir pietvakarius, nes vėjo gūsių lydimas lietaus skvarbumas čia iki 2,5 karto didesnis, negu vietose, 50-60 km nutolusiose nuo jūros.

Montuojant langus, neužtenka tik tvirtinamųjų elementų ir sandarinamųjų putų, nors tai šiuo metu tai labiausiai paplitęs ir pats pigiausias būdas. Norint gerai užsandarinti siūlę tarp sienos ir lango rėmo, iš išorės būtina naudoti impregnuotą sandarinamąją juostą. Po lauko palange reikia montuoti difuzinę hidroizoliacinę juostą. Siūlei iš vidaus užsandarinti prie sienos ir lango rėmo klijuojama lipni butilo ar aliuminio folijos juosta. Negalima palikti iki galo nesutvarkytos lango apdailos tiek patalpos viduje, tiek išorėje. Nereikėtų numoti ranka ir į teisingą skardos po langu privirtinimą, todėl, kad ji apsaugo lango angokraščius nuo lietaus, vėjo, saulės poveikio.

Jeigu plyšiai labai dideli, gali tekti langą išmontuoti ir dėti iš naujo. Nes, jeigu nieko nedarysite, dėl drėkstančios sienos ne tik patirsite šilumos nuostolių, bet ir gali pradėti pelyti lango angokraščiai.

Drėgni ir vėsūs orai žiemą, ankstyvą pavasarį ar rudenį idealiai tinka vienai svarbiausių langų montavimo medžiagų – montažinėms putoms. Kad jų panaudojimas būtų efektyvus, putoms būtina drėgmė. Šaltaisiais sezonais ore, ypač pajūryje, pakanka natūralios drėgmės. O vasarą montažines putas būtina papildomai drėkinti.

Langininkams darbų ypač padaugėja vasarą bei rugsėjo mėnesį. Žiemą bei ankstyvą pavasarį langus keičia mažiau žmonių, todėl užsakymas įvykdomas greitai. Iš daugiau laiko turinčių konsultantų galima gauti išsamesnę informaciją apie gaminį, o svarbiausia - iškart įvertinti, ar montavimo darbai atlikti kokybiškai. Per nesandariai užtaisytus plyšius šaltas oras akimirksniu pateks į patalpą ir tai bus aiškiai juntama. Šaltuoju metų laiku lengva pastebėti, jeigu pasitaikytų, gamybos ar montavimo klaidas.

Dabartinės technologijos montavimo darbus leidžia atlikti iki minus 10 laipsnių temperatūros. Langą pakeisti trunka maždaug 1,5 val., o lango anga nesandarinta būna tik apie 30 min. Per tiek laiko buto šildymo sistemai grėsmė nekyla net ir esant minusinei temperatūrai. Tačiau, jeigu šalčiau, nei minus 10, - langus keisti nepatartina. Izoliacinės putos kokybiškai stingsta tik esant ne žemesnei kaip 5 -10 laipsniai šalčio temperatūrai. Esant dideliam šalčiui, putos kokybiškai neužsandarina esamų plyšių. Kai oras atšyla, gavusios drėgmės, putos pradeda plėstis, o tai kenkia montavimo bei apdailos darbams.

Prieš montuojant langus žiemą, rekomenduojama palaukti kol patalpoje jie sušils. Nes prie sušalusių langų nekimba montažinė puta. Ypač svarbu, kad sušiltų plastikiniai rėmai.

Prieš pradedant balkonų remontą, būtina įvertinti jų būklę. Prieš kelis dešimtmečius statytų daugiabučių namų balkonai dažniausiai būna dviejų tipų: armuotų gelžbetoninių plokščių konstrukcijos ir ant metalinių, į namo sieną įmontuotų sijų išlieto betono konstrukcijos. Jeigu sijos labai pažeistos, jas būtina keisti, sumontuojant pagalbinius tvirtinimus, kad balkonas galutinai nesuirtų. Ir tik po to atlikti kitus, ilgametį balkono eksploatacinį saugumą garantuojančius darbus.

Pirmojo tipo balkonų remontas paprastesnis. Jeigu armatūros korozija nedidelė, pažeidimus nesunkiai galima sutvirtinti, naudojant specialias, balkonų remontui skirtas medžiagas.

Šiandien jau yra sukurta efektyvių medžiagų ir technologijų, kurios senus daugiabučių balkonus gali prikelti naujam gyvenimui. Jeigu nereikia keisti visos balkono konstrukcijos, balkono grindų ir kitų paviršių atnaujinti gana paprasta, naudojant „Tretoshield“ medžiagų sistemą. Jų pagalba nesunkiai galima atkurti ne tik estetišką balkono išvaizdą, bet ir jį sutvirtinti taip, kad šis sugebėtų išlaikyti labai dideles apkrovas.

Norint kokybiškai suremontuoti balkoną, pirmiausiai būtina kruopščiai pašalinti visą erodavusį betoną ir vietoj jo užtepti patikimas ir stiprias remontines medžiagas. Skirtingo tipo „Tretoshield“ medžiagos parenkamos pagal jų panaudojimo vietą. Armatūra, konstrukcijos tvirtinamos specialiomis apsauginėmis dangomis. Jos saugo betoną nuo atmosferos poveikio, drėgmės, mechaninių pažeidimų. Vaikščiojamoji dalis padengiama polimerine danga, atsparia trynimui ir mechaniniams poveikiams ir visiškai nepraleidžiančia vandeniui. Tai ypač svarbu klaipėdiečiams, gyvenantiems lietingame ir drėgname pajūryje.

Siekdami sustabdyti betono irimą, žmonės dažniausiai laiptus, grindis dengia aliejiniais dažais, apklijuoja keraminėmis plytelėmis. Tačiau aliejiniai dažai gana greitai suaižėja ir nusilupa, keraminių plytelių klojimas brangus, o grindų paviršių būtina padengti hidroizoliacine danga. Be to, išklijavus laiptus plytelėmis, jie šiek tiek paaukštėja. Todėl gali sunkiau atsidaryti butų durys.

Geriausiai laiptinių remontui tinka epoksidinės grindų dangos. Tai - nebrangios, paprastos naudoti ir Lietuvoje vis labiau populiarėjančios betono remonto medžiagos. Jos idealiai tinka ne tik laiptinių, bet ir balkonų, sanitarinių mazgų, pagalbinių patalpų grindims. Šių medžiagų privalumus įvertino ir naujų daugiabučių projektuotojai, tad jomis naujos statybos namuose padengiamos ne tik laiptinės, bet ir kitos bendro naudojimo patalpos.Pats svarbiausias dangų privalumas – darbas su jomis paprastas, greitas ir pigus, o kokybe ir estetiška išvaizda epoksidinės dangos nenusileidžia brangioms keraminėms ar akmens masės plytelėms.

Epoksidinė danga nepralaidi vandeniui, todėl atlieka ir hidroizoliacinę funkciją. Šios medžiagos ilgaamžės, eksploatuojant jų savybės nesikeičia. Jos išlieka atsparios esant dideliam abrazyvinių dalelių kiekiui (purvui ir smėliui nuo batų).

Darbui su epoksidinėmis dangomis nereikia jokio specialios kvalifikacijos. Nauja danga paprastu voleliu ar mentele paprasčiausiai užtepama ant senosios. Amerikiečių kompanijos „Tremco“ epoksidinė danga NM 50, esant 20 ◦C temperatūrai, plėvele apsitraukia per 45 minutes, o visiškai išdžiūna per 24 valandas. Ji gali būti klojama iki 0,5 mm storio.

Didelis epoksidinių dangų pranašumas ir jų estetiška išvaizda. Galima pasirinkti net kelis šios medžiagos atspalvius ar specialiomis spalvotomis drožlėmis imituotą margą paviršių, kuris primena tarketą. Į masę įmišius kvarcinio smėlio, danga įgaus šiurkštesnę faktūrą ir nebus slidi.