Informacija specialistams

Stiklo paketų konstrukcijos ypatumai ir savybės

Dr. Juozas Ramanauskas
Architektūros ir statybos institutas

Šiuo metu pastatų architektūroje vyrauja tendencija pastatų atitvarose didinti stiklo plotus – nuo langų plotų didinimo iki fasadų įvairios paskirties pastatuose. Pagrindinė konstrukcijos dalis šiose atitvarose yra stiklo paketai, kurie turi tenkinti visus išorinėms pastatų atitvaroms keliamus reikalavimus: apsauga nuo šalčio, karščio, kritulių, triukšmo, gera išvaizda, saugumas ir t.t.

Stiklo naudojimas išorinėse konstrukcijose iškelia ir specifinius reikalavimus: apsauga nuo per didelės saulės spinduliuotės; šilumos izoliacinės savybės šaltuoju metų periodu; drėgmės kondensacija, saugumas.

Vienas pagrindinių reikalavimų stiklo paketams yra šilumos nepralaidumas tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku (pastatus statant, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius šilumos apsaugos reglamentus, šilumos nuostoliai per langus sudaro apie pusę visų šilumos nuostolių per pastatų išorines aitvaras, neįskaičiuojant energijos sąnaudų pastatų vėdinimui šiltuoju metų laiku). Šiluma per stiklo paketus yra perduodama spinduliavimu, konvekcija ir laidumu:

1.Laidumu šilumos daugiausiai perduodama stiklo paketo pakraščiuose per rėmelį. Šių šilumos nuostolių mažinimui aliuminio rėmelį siūloma keisti šilumai mažiau laidesnėmis medžiagomis (plienas, plastikas).

2.Konvekcijos būdu šiluma perduodama tarpuose tarp stiklų, kai dujų srautai šilumą perneša nuo šiltesnio stiklo paviršiaus šaltesniam. Konvekcijos būdu perduodamos šilumos dalies mažinimui tarpų tarp stiklų užpildymui naudojamos specialios dujos (argonas, kriptonas).

3.Spinduliuote perduodamos šilumos kiekio sumažinimui stiklų paviršių padengimui naudojamos dangos, leidžiančios kontroliuoti pralaidumą, sugėrimą bei išspinduliavimą įvairiuose elektromagnetinių bangų ilgiuose. Šiluminę spinduliuotę atspindinčių arba šilumos neišspinduliuojančių (low emissive) dangų panaudojimą apsunkina prieštaringi reikalavimai: stiklas turi išlikti pakankamai skaidrus, t.y. laidus šviesai, bet nelaidus saulės šilumai arba šilumai, išeinančiai iš šildomų patalpų. Reikalavimai saulės šilumos pralaidumui ir šilumos pralaidumui iš patalpų taip pat gali būti prieštaringi. Pavyzdžiui, vasarą siekiama apsaugoti nuo saulės šilumos patekimo į patalpas ir kartu gerai, kai saulės prišilusios patalpos nakties metu turi galimybę atvėsti. Žiemą – atvirkščiai: siekiant sumažinti šilumos išėjimą iš patalpos, yra naudinga gauti saulės šilumos, kuri sumažina šildymui reikalingos energijos poreikį.

Stiklo paketams taip pat svarbi drėgmės kondensacija ant stiklo pavirši. Kondensacija ant išorinės arba vidinės stiklo paketo pusės dažniausiai priklauso ne tiek nuo stiklo paketo savybių, kiek nuo aplinkos sąlygų. Drėgmės kondensacija stiklo paketo viduryje yra neleistina. Jeigu taip atsitinka, tai dažniausiai rodo blogą stiklo paketo kokybę. Dėl to stiklo paketų gamyboje yra labai svarbu parinkti tinkamas sausinančias medžiagas (serbentus), apskaičiuoti jų kiekį, naudojant tikrinti jų kokybę prieš naudojimą, tinkamai parinkti ir naudoti hermetikus, kurie turi užtikrinti stiklo paketų sandarumą ir ilgaamžiškumą.

Norint užtikrinti stiklo paketų kokybę, reikia tikrinti sausinančios medžiagos kokybę, argono užpildymo koncentraciją, stiklo paketų hermetiškumą, stiklų dangų spindulinių savybių efektyvumą.