Naudinga

Taupiausio Klaipėdos daugiabučio gyventojai pasijuto saugūs ir išdidūs '13-03-29

Straipsnio autorius: Eglė Petkutė

Prieš dvejus metus renovuoto Klaipėdos daugiabučio namo gyventojai sąskaitų už šildymą laukia be nerimo. Kai lauke stingdė speigas, jie už šilumą mokėjo 50-100 litų. Apie tokias sumas Klaipėdos senamiesčio gyventojai gali tik pasvajoti – žiemos mėnesiais jiems tenka pakloti ir 900 litų.

Iš pradžių gyventojus glumino ryškios balkonų spalvos, tačiau dabar jomis labai džiaugiasi.  E. Petkutė

Ekonomiškiausias Klaipėdos namas Kauno gatvėje traukia praeivių žvilgsnius ne tik ryškiomis fasado spalvomis, bet ir idealia tvarka.

„Vis girdžiu klausiant, kada atsipirks investuoti pinigai. Tai neteisingas požiūris. Mums tie įdėti tūkstančiai sugrįžta nauja gyvenimo kokybe – tapo patogiau, jaukiau, pasijutome saugesni“, - renovacijos privalumus vardijo daugiabučio bendrijos pirmininkė Jūratė Žukauskaitė.

Už savo 63 kv. m ploto buto šildymą kovą J. Žukauskaitė sumokėjo 47 litus, praėjusį mėnesį – 85 litus. Nesunku suskaičiuoti ir kainos vidurkį už 1 kv m. Jis siekia vos 76 centus.

Namas buvo pasmerktas

Radiatorius išjungtas, o termometras kambaryje rodo 21 laipsnį šilumos.

„Jei nori vaikštinėti vienomis kelnaitėmis, tada, žinoma, mokėsi brangiau, bet vis tiek mažiau nei daugelis“, - tikino J. Žukauskaitė.

Šiame name tuščių butų nebeliko, o tie savininkai, kurie anksčiau savo butus nuomojo, po renovacijos juos pelningai pardavė. Už atnaujintą būstą jie gavo vidutiniškai ketvirtadaliu daugiau nei dabar mokama už nerenovuotą butą.

Tačiau ir parduoti neatpažįstamai pagražėjusį būstą mažai kam norisi.

Kai po pusantrų metų trukusių remonto darbų pamatė rezultatą, net patys didžiausi skeptikai ištarė: „Jau dabar į seną namą gyventi tikrai neičiau“.

Išgirdusi šiuos žodžius namo bendrijos pirmininkė kaskart lengviau atsikvepia – pastangos ir paaukotas laikas nenuėjo veltui.

Sunkiausia - įtikinti savus

Kur kas ilgiau nei statybos darbai užtruko pasirengimo etapas. Jis tęsėsi apie pustrečių metų. Per šį laiką reikėjo ne tik parengti visus reikiamus dokumentus, parinkti rangovus, surasti techninius prižiūrėtojus, bet ir įveikti sunkiausią užduotį – susitarti su visais 120 butų gyventojais.

J. Žukauskaitė nesitikėjo, kad bus lengva, tačiau suprato – kitos išeities nėra, namą būtina renovuoti.

Kauno gatvėje 19 numeriu pažymėtas namas statytas 1967 metais. Per visą šį laiką jis nė karto neremontuotas. Kai kurių laiptinių gyventojai avarinę tarnybą kviesdavo po dukart per savaitę – sutrūniję vamzdynai kėlė vis naujų problemų ir tuštino žmonių kišenes.

„Kai gavome informacijos apie renovacijos programą, supratome - jeigu dar lauksime, kol susensime, nebeturėsime kur gyventi“, - prisiminė J. Žukauskaitė.

Džiaugsmu tryško ne visi

Pirmasis žingsnis, kurio ėmėsi namo gyventojai – atsisakyti namą administruojančios bendrovės paslaugų ir įkurti savininkų bendriją. Subūrę komandą žmonės ėmė ruoštis renovacijai.

Nors darbai baigti jau prieš dvejus metus, J. Žukauskaitė iki šiol vengia atsiversti storus dokumentų aplankus, kuriuos sukaupė per visą statybos darbų laiką. Moteris pripažino – prireikė daug nervų ir valios, kol išaušo diena, kai buvo sudėti visi parašai ir renovacija pagaliau užbaigta.

Ši bendrija buvo viena pirmųjų mieste, pasiryžusi atnaujinti daugiabutį. Tuokart tikinčiųjų renovacijos nauda dar buvo nedaug. J. Žukauskaitė kantriai mynė visų butų slenksčius ir kalbėjosi su kiekvienu gyventoju, tikino, jog namą atnaujinti būtina. Labiausiai esą spyriojosi pensininkai.

Bendrijos pirmininkė įsitikinusi, jog kaltas postsovietinis mąstymas. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių vis dar mano, jog kažkas kitas turi viskuo pasirūpinti, kad tik nereiktų pačiam piršto pajudinti.

„Dalis pensininkų sutiko todėl, kad išsigando, jog jiems atims kompensacijas už šildymą. Manau, kad tai teisinga pozicija. Kitu būdu jų nepriversi. Kai mato rimbą prieš save, tada sutinka ir klauso“, - tokios nuostatos J. Žukauskaitei primena baudžiauninko mentalitetą.

J. Žukauskaitė pripažino – renovuoti namą – juodas darbas, tačiau ji džiaugėsi, jog pavyko draugiškai susitarti su visais gyventojais ir išvengti konfliktų.

Nepakeistos liko tik sienos

Per dvejus su puse metų bendrija parengė visus dokumentus ir atliko valstybės numatytas procedūras namo renovacijai. Tačiau laukti darbų pradžios prireikė net ketverius metus. Procesas sustojo, nes nebuvo finansavimo iš Vyriausybės.

Tačiau po ilgos pertraukos galiausiai darbai prasidėjo. Bendrija nusprendė renovacijos programą įgyvendinti maksimaliai ir namą atnaujinti iš pagrindų.

Per pusantrų metų buvo pakeistas stogas, visi vamzdynai, elektros instaliacija, apšiltintos namo sienos, pakeisti langai, įstiklinti ir praplatinti balkonai, įrengtas taupus apšvietimas laiptinėse. Įėjus pro duris, lempos pačios įsijungia, o nutolus, išsijungia. Už bendrą laiptinės apšvietimą per mėnesį tenka mokėti apie litą.

J. Žukauskaitė pastebėjo, kad renovacija ne tik padėjo sutaupyti, bet ir davė didžiulės, pinigais neįvertinamos naudos.

Gyventojai pasijuto tikrais savo namų šeimininkais, atnaujintų ir išbaltintų sienų niekam nekyla ranka terlioti, laiptinėse nematyti šiukšlių, ant grindų nesimėto reklaminiai lapeliai. Net pašto dėžutes nuspręsta įrengti lauke, kad į namą negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Taip gyventojai jaučiasi kur kas saugesni.

„Gyvename jau kitaip nei kituose namuose – norime, kad žolė būtų graži, laiptinės švarios, kad prie namo žydėtų gėlės. Visa tai atsirado todėl, kad patys susikūrėme gražesnę ir jaukesnę aplinką. Jeigu viską už tave padaro kiti, neįvertini“, - svarstė bendrijos pirmininkė.

Pensininkai džiaugiasi nors senatvėje galėsiantys patogiai pagyventi.

Namo gyventojai pasirūpino aplink iškirsti sutrūnijusius medžius, kuriuos vėliau pakeis nauji medeliai. Šį pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybė pasižadėjo nutiesti ir šaligatvį.

Renovuoti nori vis daugiau

Kiekvieno buto gyventojai už renovaciją moka skirtingai. Kai kuriuose butuose buvo atlikta mažiau, kai kur daugiau remonto darbų, tad ir kaina skiriasi. J. Žukauskaitė teigė per mėnesį kartu su palūkanomis mokanti iki 100 litų. Paskolą ėmė 20 metų, tad mokesčių našta nėra sunki.

Ekonomiškiausio Klaipėdos daugiabučio bendrijos pirmininkė negaili patarimų namą renovuoti susiruošusiems žmonėms, tačiau pati nieku gyvu to nebedarytų dar kartą.

„Tvirtai sakau – namą renovuoti tikrai verta. Turime judėti į priekį“, - tikino ji.

Iš 1500 namų Klaipėdoje daugiau ar mažiau atnaujinta vos pusšimtis. Šiemet turėtų būti pradėti renovuoti dar 29 daugiabučiai, tiek jų gyventojų bendrijų yra pateikusios paraiškas dėl finansavimo.

Šaltinis: www.lrytas.lt